Prekyba žmonemis: auku apsauga

1998 m liepos 2d. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 131(3) straipsniu, nustatančiu baudžiamąją atsakomybę ( laisvės atėmimą nuo 4 iki 8 metų) už prekybą žmonėmis – asmens pardavimą ar įsigijimą, siekiant jį seksualiai išnaudoti, priversti užsiimti prostitucija arba gauti iš jo asmeninę naudą, taip pat asmens gabenimą prostitucijai į Lietuvą arba už jos ribų ( straipsnio 1 dalis), baudžiamąją atsakomybę ( nuo 6 iki 12 metų) už tą pačią veiką padarytą pakartotinai arba nepilnamečio atžvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba itin pavojingo recidyvisto ( straipsnio 2 dalis) . Minėtuoju įstatymu pakeisti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8(1) ir 35 straipsniai, kuriuose prekyba žmonėmis priskirta prie sunkių nusikaltimų ir už ją nustatyta privaloma bausmė – turto konfiskavimas.

Nors Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 131(3) straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, organizuojantiems žmonių išvežimą į užsienį seksualiniam ar komerciniam išnaudojimui ir juos išvežantiems, bet dažnai baudžiamojoj atsakomybėn patraukiamos moterys, kurios vyksta per valstybės sieną su organizatorių parūpintais suklastotais dokumentais. Tokiu atveju moterys baudžiamos už asmens dokumentų klastojimą. Jeigu valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai asmens dokumentų klastojimo nepastebi, moterys nuvežamos į numatytą užsienio valstybę ir parduodamos vietiniams sąvadautojams pagal išankstinį susitarimą. ( žiūr. www.lrs.lt eiti teisės aktų paieška; LR Baudžiamojo Kodekso pataisos; LR Administracinių pažeidimų Kodeksas; 82 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas)

Lietuvoje priimtas Aukų apsaugos įstatymas, skirtas apsaugoti aukas, liudijančias teismuose. Kadangi fizinė apsauga labai brangiai, todėl praktikoje ne visada taikoma. Šiuo metu prekybos aukų integravimosi klausimais užsiima tik dvi organizacijos- Dingusių žmonių šeimų paramos centras ir Lietuvos Caritas.

Lietuvoje vis dar nėra prekybos aukų integracijos sistemos. Lietuvoje nėra įstatymo dėl prekybos žmonėmis aukų patirtos moralinės ir materialinės skriaudos kompensavimo.

Lietuvoje iki šiol nėra bendros prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukų reabilitavimo programos bei bendros institucijų sistemos, kuri galėtų prekybos žmonėmis aukoms kompleksiškai teikti teisinę, medicininę, socialinę ir kitą reikiamą pagalbą.

Gera žinia, kad prekybos žmonėmis problema pagaliau pripažinta ir valstybiniu lygiu. Šį faktą patvirtina keletas programų ir projektų, susijusių su prekyba žmonėmis, kuriuos patvirtino Lietuvos Vyriausybė ir Seimas. Keletas programų yra žemiau išvardintos.

Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva 2001 06 01 buvo pradėtas įgyvendinti projektas: „Parama rengiant žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos nacionalinį veiksmų planą“ , kuris skirtas tekti paramą Seimo žmogaus teisių komitetui ir nacionalinei HURIST darbo grupei, rengiantiems nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą pagal pasaulinę HURIST programą.

Šiame projekte buvo pateikta ir prekybos žmonėmis bei prostitucijos ir prevencijos analizė. Duotas padėties įvertinimas ir nurodyti būdai problemai spręsti. Pagrindiniai veiksmai yra nurodyti 2002 metų sausio 17 dienos Lietuvos Vyriausybės priimtoje „ Prekybos žmonėmis ir prostitucijos bei prevencijos 2002 -2004 metų programoje“, kur pateikta prekybos žmonėmis ir prostitucijos analizė bei numatyta jų prevencija. (plačiau www.lrs.lt/ztvp)